Keturios rajono bendruomenės sėkmingai baigė vykdyti tarptautinį projektą „Bendruomeniškumo ir partnerystės ryšių stiprinimas tarp kaimo plėtros dalyvių per tradicijų, senųjų amatų puoselėjimą“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas. Projekto tikslas – bendruomeniškumo ir partnerystės ryšių stiprinimas tarp projekte dalyvaujančių bendruomenių per tradicijų, senųjų amatų puoselėjimą.
Rugsėjo mėnesį Laukuvos miestelio, Juodainių, Upynos ir Didkiemio kaimo bendruomenių atstovai dalyvavo teminiuose susitikimuose- kelionėse Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
Pirmasis susitikimas buvo su Lenkijos Turkowska Unia Rozwoju miestelio bendruomene. Šios bendruomenės narių šūkis „Einam, važiuojam, plaukiam ir esam stiprūs kaip Tauras (turek)“. Jų projektuose atsispindi tokie darbai, kaip viešųjų erdvių tvarkymas ir atnaujinimas, kaimo švenčių organizavimas, tradicijų puoselėjimas, paveldo, o ypač kulinarinio, išsaugojimas. Aplankėme ir miestelio liaudies muziejuje. Muziejus atnaujintas, modernizuotas, čia šiuolaikiškai įrengtos patalpos senųjų amatų mokymuisi.
Kitas susitikimas jau įvyko Vokietijoje, netoli Drezdeno, su Grostharthau miestelio bendruomenės nariais. Atvykus į Grosharthau, mus pasitiko be galo aktyvus ir šaunus seniūnas, kuris yra ir šio miestelio bendruomenės pirmininkas. Jis džaugėsi, kad gyvena Saksonijos regione, kurį sudaro 4 miesteliai, 9 kaimai, regiono sostinė Drezdenas. Iš viso 52 tūkst. gyventojų ir 50% iš jų gyvena kaime. Bendrija įkurta 2007 metais. Šiame regione stipriai išvystyta ekonomika, veikia plieno ir metalo perdirbimo, stalių ir stogdengių individualios įmonės, gerai išsaugotas kultūrinį palikimą. Didžiulis privalumas, kad įsikūrę netoli pagrindinių kelių ir didelių miestų. Tačiau Grostharthau miestelio bendruomenę liūdina problemos: nedarbas, daug žmonių be išsilavinimo, vietovė yra kaip sala sustoti turistams- daug vietinių išvyksta į didmiesčius. Ši bendruomenė norėtų išplėsti turizmo ir aptarnavimo sferas. Pagal „Leader“ programą su finansavimu iš Aplinkos apsaugos ministerijos vykdomas senų pastatų renovavimas ir pritaikymas dabarties poreikiams. Pvz., sena vidurinė mokykla renovuota ir pritaikyta senelių namams. Projektui administruoti skiriama 90 tūkst. eurų per metus. Honoraras mokamas ir lėšų valdytojui, ir vadovui. Visa bendruomenė sprendžia apie projekto tinkamumą ir per kiek laiko tai atsipirks. Tarybai (16 žmonių) pritarus, projektas siunčiamas į centrinę būstinę.
Pagrindinės projektų kryptys: energijos kūrimas (saulės baterijų ant namų stogų montavimas), turizmas (sukūrė ženklus, kur galima įsigyti amatininkų darbų, kultūros paveldo daiktų, nuorodas į pilis, istorinius parkus, turistines – poilsio vietas ir t.t.). Senas ir apleistas namas renovuotas ir pertvarkytas į turistinį punktą, kur galima įsigyti prekių, gaminamų tame regione. Projektas atsiėjo 195 tūkst. eurų ir bendruomenė tiek pat turėjo surasti vietinių lėšų. Vietoje rasti investuotoją labai sunku. Miestelis pardavė tą pastatą ir turtingas pirkėjas toliau investuoja. Įgyvendinus gatvių apšvietimo saulės energija projektą, miestelis sutaupys 50% lėšų, skirtų gatvių apšvietimui. Projektas, manoma, atsipirks per 3 metus. Įdomu ir pavydu, kad Vokietijos bendruomenėms nėra uždėti privalomi komunaliniai mokesčiai. Seniūnija turi savo lėšų, savo fondą.
Džiaugdamiesi gražiais ir naudingais vokiečių projektais, ko labai pasigendame Lietuvoje, keliavome į Čekiją. Apsilankėme Posazavi bendruomenėje, susikūrusioje 2004 metais. Tai visuomeninė savanoriška organizacija, kuriai atstovauja privatus turtingas asmuo iš Vokietijos. Pagrindinė bendruomenės veikla- įdomių vietovių, kultūrinio – kulinarinio paveldo, amatų reklama ir propagavimas. Tuo tikslu kasmet leidžiami lankstinukai su atnaujintu turiniu, rėmėjai juose spausdina savo reklamą. Čekai vykdo šias programas: Žuvis 1(turizmas), Žuvis 2 (dviračių turizmas), Žuvis 3 (viešųjų erdvių kūrimas, pastatų atnaujinimas), Žuvis 4 (kultūros pastatų restauravimas, senųjų amatų mokymosi vietų kūrimas). Bendruomenės vizija- išmokęs amato, žmogus turėtų užsidirbti. Todėl daug kam svarbus medžiaginių lėlių siuvimas, pynimas iš vytelių, keramikos dirbinių gaminimas, medžio drožinių gaminimas. Pagal programą Žuvis 4 buvo sutvarkytas parkas vietiniams žmonėms. Sename name įrengta biblioteka, kuri yra viena iš gražiausių Čekijoje. Vaikai labai skatinami skaityti knygutes, jas mylėti. Vaikams leidžiamos knygutės, kuriose supažindinama su krašto istorija, koplytstulpiais, geležinkeliu, amatais. Kiekvienais metais organizuojamos Sazavos upės ir jos pakrančių valymo talkos. Čekai jau ruošiasi ir naujos strategijos įgyvendinimui: leidžia knygutes apie tradicinių valgių gaminimą (nuotraukos, receptai) ir didžiuojasi jaunimo dalyvavimu bendruomenės veikloje. Didžiulį įspūdį padarė nuotraukos iš projekto apie fotografavimo mokymąsi. Svarbiausia- projektai prieinami Internete visiems.
Kelionės metu grožėjomės tvarkingais lenkų ūkininkų laukais, tvarkingomis sodybomis ir iš pagrindų pradėtomis tiesti naujomis automagistralėmis. Maloniai stebino vokiečių patriotiškumas: kaip gidė pasakojo, vokiečiai didžiuojasi 7 ir daugiau dalykų: savo šalies kanclere Angela Merkel, tuo, kad jie – kvadratinio veido robotai ir jų mašinos geriausios pasaulyje, žaliaisiais ir ekologija, darbo našumu, sveikatos apsauga, autobanais (iš Rytų – į Vakarus, iš Pietų – į Šiaurę), kultūros bei mokslo pasiekimais; daugybe didelių upių, derlingų žemių, ežerų (net 16 dirbtinių ežerų). Ypač smagu prisiminti kelionę pėsčiomis iš Lenkijos tiltu per Oderio upę į Vokietijos miestą Frankfurtą prie Oderio- nors dar nebuvo vėlus vakaras, mieste visiška ramybė ir tvarka.
Kelionė paliko ne tik nepamirštamų įspūdžių, bet ir davė daug praktinės naudos, kaip ir kokius projektus reikėtų įgyvendinti mūsų bendruomenėse. Po kelionės dalijomės įgyta patirtimi su projekte dalyvaujančių bendruomenių nariais, pasakojome apie vykdomus projektus mūsų aplankytose Europos šalyse, organizavome praktines konferencijas kiekvienoje projekte dalyvaujančioje bendruomenėje.
Juodainių kaimo bendruomenėje vyko praktinė konferencija „Tradicijų puoselėjimas ir amatai šiuolaikiniame kaime“. Jos metu Klaipėdos universiteto profesorius dr. Petras Bielskis įdomiai pasakojo apie senąsias kaimo tradicijas, apie būtinybę saugoti ir puoselėti gerumą ir kiekvieno atsakingumą už kiekvieną bendruomenės narį. Juzefa Jurkuvienė visus norinčius mokė pinti iš vytelių. Daugelis dalyvių džiaugėsi gan sėkmingais savo pirmaisiais pynimo darbeliais.
Upynoje praktinėje konferencijoje „Senolių vėlimo ir puodų žiedimo patirtį atranda jaunieji“ apie vėlimo paslaptis pasakojo Regina ir Antanas Petraičiai. Čia kiekvienas dalyvis turėjo galimybę įsitikinti, koks sudėtingas ir sunkus darbas norint pagaminti dailų karolių varinuką, gėlę, auskarus, jau nekalbant apie sudėtingesnius dirbinius. Su didžiuliu entuziazmu Juzefos Jurkuvienės pamokyti lipdė iš molio vazonėlius, pieštukines, vazas.
Susirinkusiuosius į Didkiemį į konferenciją „Mokymasis seno suvienija bendruomenę“ labai senovinio juostų pynimo būdo, naudojant korteles, mokė Indrė Bukauskytė ir Lina Mickevičienė. Pinant juostas skambėjo liaudiškos dainos, dvi dainas atliko Didkiemio moterų ansamblis vadovaujamas Algimanto Saročkos.
Baigiamoji projekto konferencija „Bendruomeniškumo ir partnerystės ryšių stiprinimas tarp kaimo plėtros dalyvių per tradicijų, senųjų amatų puoselėjimą“ vyko Laukuvoje. Jos metu buvo demonstruojami praktinių konferencijų metu sukurti dirbiniai iš vilnos, vytelių, molio, nupintos juostas. Aleksandro Stulginskio universiteto Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas skaitė paskaitą „Etnokultūros ir tradicinių amatų puoselėjimas kuriant šiuolaikišką kaimo bendruomenę”.
Projektas baigėsi. Jo metu vykdyta bendra veikla populiarinant senuosius amatus bei tradicijas suartino projekte dalyvaujančias kaimo bendruomenes, manome, jog sutvirtėjo ryšiai tarp projekte dalyvaujančių bendruomenių narių, sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas. Visi projekto dalyviai tiki, kad ši gera bendra patirtis paskatins bendruomenes prasmingiems darbams savo pačių labui.
Genovaitė Grunovienė Laukuvos miestelio bendruomenės narė, projekto dalyvė